Tai antrasis mano įrašas, kuriame dalinuosi įžvalgomis iš eksperimento “30 dienų be cukraus” ir jo metu išmoktas pamokas apie įpročių keitimą. Pirmąjį galite rasti čia:Pirmojoje dalyje rašiau apie asmeniškai reikšmingo tikslo ir malonumo svarbą. Šį kartą noriu pakalbėti apie laiką, tinkamą pradėti formuoti įprotį. Girdėjot apie tokį posakį “Geriausias laikas ką nors pradėti yra dabar?” Visiškai su juo sutinku. Dažnai stengiamės surasti tinkamiausią laiką ką nors pradėti: “pradėsiu taupyti pensijai tada, kai išsimokėsiu paskolą už naują mašiną”. “Mesiu vartoti alkoholį po Tado gimtadienio. Negi sausas sėdėsiu per jį?” Tiesą pasakius, aprašinėti šį eksperimentą pradėjau tik po draugės žinutės „Ieva, ar aprašei savo saldumynų atsisakymo eksperimentą? Tik nesakyk, kad ne, nes verksiu“ . Dėja, raudonuojant ausims turėjau atrašyti, kad ne… Nors buvo praėję jau daugiau nei du mėnesiai nuo eksperimento pabaigos. Taigi, dažniausiai iš tiesų geriausia tiesiog imti ir daryti, nes mūsų smegenys labai gudrios kai reikia surasti priežastį, kodėl dabar nereikia ko nors daryti, ypač kai alternatyva (galimybė nusipirkti naują suknelę, užuot atidėjus pinigus pensijai ar siautulingas gimtadienis, užuot metus vartoti alkoholį) yra kur kas saldesnė.
Ir vis dėlto: Kai kalba eina apie įpročių keitimą, nuo pasirinkto laiko priklausys kiek sunku bus tai padaryti. Tyrimai rodo, kad mūsų valia yra energijos forma, kurios kiekis yra ribotas. Ir tą valios taurę sekiname kas kartą, kai tenka rinktis (ar tai būtų suknelės spalva, ar vienas iš darbo pasiūlymų), taip pat tada, kai išgyvename pasikeitimus: vaiko gimimas, egzaminų sesija, naujas projektas, kraustymasis ir kt. Energijos resursus taip pat sekina kasdieniai stresoriai, tokie kaip konfliktai su šeimos nariais ar bendradarbiais, ligos, nepavykęs pasimatymas. Įpročio keitimas – ar tai būtų kažko atsisakymas (pvz., metimas rūkyti), ar naujo elgesio mokymasis (gyventi pagal sudarytą darbotvarkę), taip pat yra stresas. Ir jeigu energijos keistis semsites iš taurės, kuri ir taip jau yra beveik tuščia, mažai tikėtina, kad ten ką nors rasite. (Daugiau apie valią, kodėl sunku keistis ir kaip tai padaryti, galite paskaityti čia)
Išlaikyti naują elgesį daugiau nei dvi savaites man buvo pavykę du kartus: Pirmąjį kartą, prieš porą metų, pusmetį kiekvieną rytą keldavausi ir bėgdavau pabėgioti. Antrasis kartas yra šis “30 dienų be cukraus” eksperimentas, kuris tęsiasi jau 3 mėnesius. Dabar, žiūrėdama atgal matau, kad abu šie atvejai turi šį bei tą bendro: abejais atvejais šie pokyčiai vyksta pakankamai ramiu gyvenimo periodu, kai nėra jokių didėlių pasikeitimų, man patinka darbas, kurį dirbu ir esu sveika. Gal smalsu, kas atsitiko po pusmečio bėgiojimo? O gi atsitiko sesija. Kas kuo puikiausiai patvirtina “valios taurės teoriją”.
3 ĮŽVALGA:“Per didelis stresas trukdo keistis”. Jeigu žinote, kad ateinantį mėnesį Jūsų laukia kraustymasis ar pakeisite darbą (net jeigu tai yra malonus pokytis), galbūt verta naujo mitybos plano pradėti laikytis tada, kai grįšite į savo įprastą gyvenimo ritmą?
Tiesa, mūsų gyvenimas retai kada stovi vietoje ir pokyčių jame neišvengsime. Tačiau keičiant įpročius, pirmasis mėnesis būna sunkiausias, todėl bent jau pradžiai vertėtų pasirinkti kiek ramesnį laiką. Ir, žinoma, neapgaudinėkite savęs. Jei tinkamo laiko nerandate visus metus, paklauskite savęs: 1) Ar man tikrai to reikia? Ir jeigu taip, 2) Jeigu jau visus metus nerandu laiko sau, gal metas kažką keisti iš esmės?
P.S., Jeigu patiko ir norite daugiau, kviečiu sekti mano paskyrą Facebook: Sveikatos psichologė Ieva Vasionytė. Sėkmės 🙂
Esu Ieva Vasionytė, Sveikatos psichologė, šiuo metu siekiu psichoterapeuto kvalifikacijos (kognityvinė ir elgesio terapija). Konsultuoju įpročių keitimo klausimais, taip pat teikiu psichologines konsultacijas. Su manimi galite susisiekti el. paštu: ieva@vasionis.eu.
Sveikatos pokyčiai 